- vai
- 2 vaĩ prt., vái
1. TS1904,2, KŽ, Ss kreipiniui sustiprinti: Vai tu, sausas Jurgi, kur tave dėt! Mrj. Vaĩ, žirge, žirge, žirgeli mano OGLIII37. Vai tu gongalvi! A1885,225. Oi rūta, rūta, rūtele žalioji, vai ko pavytai žalia būdama? DvD306. Vai tu bernužėli, vai raitužėli, vai kam tu vilioji mane mergelę? KrvD228. Vai mergele, lelijėle, kur padėjai vainikėlį? (d.) Dkš. Vai tu ieva, ievuže, kol nežydi žiemužę? (d.) Jz. Dukrele mano, viešnele mano, vai ką darysi anksti rytelį? (d.) Vlk. Vai ką parneši mumiem iš Prūsų? LTR(Al).
2. o (klausimui sustiprinti): Vai ką kalba dukružėlė pas motką būdama? DrskD103. Aš turiu trijų dienų vaiką – eik tu su juom lenktyn! – Vai kur jis! BsMtI31.
3. kartojimui sustiprinti: Pasakojo, kad tas bajoras turėjo gražią, vai gražią dukrelę rš. Vai eičiau, aš eičiau į tolimą kraštą su vėjais dalios po pasaulį ieškotų V.Myk-Put. Vai užaugs užaugs mūsų broleliai, iškirs girios medelius LTR(Šl). Vai pūtė pūtė šiaurus vėjelis per žaliąją girelę LTR(Zp). Vai per Dunojėlį, vai per upužėlę atplaukia laivelis A1884,227. Vai augo augo kalne mieželis, vėjelio papučiamas, lietulio paliejamas LTR(Mrk). Vai didi didi girios medeliai, maži mūsų broleliai LTR(Nm).
4. tvirtinimui pabrėžti: Vai apskaldysiu aš tau ausis! Mrj.
◊ [taĩ] kàd vaĩ labai pabrėžiant veiksmo stiprumą: Kad privalgai šaukštais [saldės], taĩ kàd vái! Jz. Yra tokių [gėrėjų], kad vaĩ DrskŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.